Šienligė gali užklupti ir vėlyvą rudenį

2013 11 18
Šienligė gali užklupti ir vėlyvą rudenį

© Gettyimages.com nuotr.

Sezoninis alerginis rinitas, dar kitaip – šienligė arba polinozė kamuoja vis daugiau žmonių. Pavasaris, vasara ar net ankstyvas ruduo jiems asocijuojasi ne tik su puikiu oru, bet ir su nepaliaujamu čiauduliu, varvančia nosimi, perštinčiomis, ašarojančiomis akimis.

Nors šienligė laikoma šiltojo metų sezono liga, ji gali užklupti ir vėlyvą rudenį, nes ją gali sukelti netgi nukritusių lapų grėbimas.

Ruduo yra tinkamas metas kreiptis į gydytojus dėl šienligės gydymo. Rekomenduojama alergijos simptomus padedančią sumažinti specifinę imunoterapiją pradėti taikyti būtent rudenį, praėjus mažiausiai 2 mėnesiams nuo žydėjimo sezono pabaigos.

Miestiečių liga

Vilniuje, V.Grybo gatvėje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos daktarė Laura Malinauskienė pasakojo, kad šienligė kamuoja vis daugiau žmonių visame pasaulyje.

Pirmieji polinozės aprašymai randami IX a. arabų knygose ir XVI a. Europos rankraščiuose. Išsamiai pirmasis ją aprašė 1819 m. anglų gydytojas Johnas Bostockas. Tuo metu tai buvo labai reta liga, kuria sirgo tik vidutinio ir aukštesnio visuomenės sluoksnių atstovai.

Dabar sezoninis alerginis rinitas paplitęs gana plačiai, ypač išsivysčiusiose šalyse. Europoje juo serga apie 10 proc. gyventojų. Dažniausiai tai jauni nė 30 metų nesulaukę žmonės. Vyresniame amžiuje sergamumas mažėja.

Gydytoja L.Malinauskienė sakė, kad pastarąjį šimtmetį apskritai sparčiai daugėja sergančiųjų įvairiomis alerginėmis ligomis, taip pat ir sezoniniu alerginiu rinitu. Pavyzdžiui, Šveicarijoje 1926 m. šienlige sirgo mažiau nei 1 proc. populiacijos, o 1993 m. jau 13,5 proc.

„To priežastimi gali būti didėjantis oro užterštumas: ozonas bei sieros ir azoto oksidai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, todėl alergenai lengviau pasiekia imunines ląsteles, esančias gleivinėje. Įrodyta, kad oro teršalai padidina žiedadulkių alergeniškumą“, – aiškino gydytoja.

Be to, šiais laikais dauguma žmonių gyvena miestuose, kur natūraliai rečiau susiduria su žiedadulkėmis. Tuo tarpu gyvenantys kaimuose susiduria su žymiai gausesniu ir įvairesniu žiedadulkių spektru, todėl jiems paprastai išsivysto tolerancija žiedadulkių alergenams.

Pavojingesni neišvaizdūs augalai

Dažniausia sezoninio alerginio rinito priežastis – žiedadulkės. Pagrindinis jų šaltinis yra vėjo apdulkinami augalai. Paprastai jie būna nelabai išvaizdūs, žydintys neryškiais žiedais, bet jų žiedadulkės, nešamos vėjo, gali nukeliauti šimtus ir tūkstančius kilometrų.

Vabzdžių apdulkinamų augalų, kurie žydi ryškiais žiedais, žiedadulkės neplinta, tačiau glaudaus kontakto metu, pavyzdžiui, auginant gėles, taip pat gali sukelti šienligę

Augalų žydėjimo laikas labai priklauso nuo oro sąlygų ir klimato zonos. Lietuvoje anksčiausiai augalai pradeda žydėti pietinėje dalyje, vėliau pajūryje ir šiaurės rytuose, vėliausiai – šiaurės vakaruose.

Sezoninio alerginio rinito simptomai priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Mažiausiai jų yra šaltą, lietingą ir vėjuotą dieną, daugiausiai – karštą, sausą dieną, ryte ir vėlyvą popietę.

Grėsmę kelia ir pelėsiniai grybeliai

Pasak gydytojos, vidutinio klimato zonoje, kuriai priklauso ir Lietuva, yra trys žiedadulkių koncentracijos ore padidėjimo pikai.

Pavasarinis pikas būna nuo balandžio 1 iki gegužės 30 dienos, nors kai kurie medžiai, pavyzdžiui, lazdynas, pradeda žydėti jau vasarį-kovą. Pavasarį alergiją sukelia medžių (klevų, tuopų, alksnių ir kt.) žiedadulkės. Vienos labiausiai alergizuojančių yra beržo žiedadulkės.

Antrasis, vasarinis, pikas Lietuvoje būna nuo birželio 1 iki liepos 15 dienos. Jo metu vyrauja varpinių žolių (šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio ir kt.) žiedadulkės. Kaip tik šios žolės visame pasaulyje yra dažniausia šienligės priežastis.

Rudenį vyrauja piktžolių žiedadulkės, pavyzdžiui, kiečio, balandos ir kt.

Sezoninio alerginio rinito priežastimi gali būti ir pelėsinių grybelių sporos. Apie 20 proc. pacientų, kuriems šienligė pasireiškia vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, simptomus sukelia juodgrybis ir sausgrybis.

Juodgrybio sporų ore ypač gausu grėbiant nukritusius lapus, o sausgrybio – pjūties metu ar grėbiant šieną. Šių grybelių sporos randamos tik tam tikru sezonu, skirtingai nuo pelėjūno, kuris sporas skleidžia ištisus metus ir gali sukelti nuolatinį alerginį rinitą.

Alergiją gali išprovokuoti ir kvapai

Pagrindiniai sezoninio alerginio rinito požymiai yra: čiaudulys, niežulys, vandeningos išskyros iš nosies, nosies užburkimas. Kartu gali sumažėti uoslė, parausti, niežėti ar ašaroti akys, kamuoti galvos skausmai. Esant tiesioginiam kontaktui su dideliu žiedadulkių kiekiu, gali pasireikšti veido ir gerklų angioedema.

Gydytoja L.Malinauskienė teigė, kad nuolat susiduriant su alergenu, padidėja nosies gleivinės reaktyvumas, todėl alergijos simptomus gali išprovokuoti ir nespecifiniai dirgikliai, pavyzdžiui, kvapai.

Šienligė susijusi su nuolatiniu alerginiu rinitu, kurio priežastimi būna namų dulkių erkės, kačių, šunų, tarakonų alergenai.

Apie 40 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių taip pat pasireiškia alergija maistui. Suvalgius šviežių vaisių ar daržovių dažniausiai per 15 min. patinsta ar pradeda niežėti lūpos, gomurys, liežuvis ar ryklė. Šie simptomai paprastai greitai išnyksta. Tiems, kurie yra alergiški beržo žiedadulkėms, alergija pasireiškia ir suvalgius obuolių, persikų arba lazdyno riešutų.

Ryšys su bronchine astma

„Sezoninis alerginis rinitas nėra labai sunki liga, tačiau negydoma ar netinkamai gydoma, ji ne tik sutrikdo normalų paciento gyvenimą, bet ir padidina riziką susirgti bronchine astma. Sergantiesiems bronchine astma ir negydant esančio kartu alerginio rinito, gali būti sunkiai pasiekiama ir astmos kontrolė“, – įspėjo medikė.

Nustatyta, kad bronchine astma kamuoja net 58 proc. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu. Astma sergantiems sezoniniu alerginiu rinitu išsivysto net 3 kartus dažniau, nei tiems, kurie nėra alergiški.

„Spėjama, kad taip yra todėl, kad nosies ir bronchų gleivinės bei jose vykstančios alerginės reakcijos yra glaudžiai susijusios. Todėl laiku ir teisingai gydomi alerginis rinitas ir šienligė kartu yra ir bronchinės astmos profilaktika. Net ir jau sergant bronchine astma šienligės gydymas padeda palengvinti ligos eigą“, – įspėjo L.Malinauskienė.

Sporų padaugėja vėlai vakarais

Sezoninis alerginis rinitas gydomas vengiant specifinių alergenų, naudojant simptomus pašalinančius ir profilaktiką užtikrinančius vaistus bei atliekant imunoterapiją.

Itin svarbu sergant šienlige vengti alergenų. Todėl sergantiems sezoniniu alerginiu rinitu rekomenduojama nepjauti žolės, negrėbti lapų, nebūti gamtoje kai žydi simptomus sukeliantys augalai, kondicionuoti kambarių orą.

Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna 11–15 val., grybelių sporų – vėlų vakarą ir ankstyvą rytą. Deja, visiškai išvengti kontakto su aeroalergenais paprastai neįmanoma, todėl būtina vartoti vaistus.

Imunoterapija padeda daugumai

Alergijos simptomus padeda sumažinti ir specifinė imunoterapija. Ji pradedama praėjus mažiausiai 2 mėn. nuo žydėjimo sezono pabaigos.

Specifinė imunoterapija taikoma tuomet, kai kontaktas su alergenais neišvengiamas ir šienligės požymiai kartojasi bent du sezonus iš eilės.

Atliktos studijos parodė, kad poodinė imunoterapija sumažina sezoninio alerginio rinito simptomus 80 proc. pacientų, todėl rekomenduojama ją atlikti kuo anksčiau, vos diagnozavus sezoninį alerginį rinitą. Tokia imunoterapija yra efektyvi esant alergijai žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, kačių epiteliui ir kai kuriems pelėsiams.

Tinkamai ir laiku pradėjus gydyti sezoninį alerginį rinitą pagerėja pacientų gyvenimo kokybė, sumažėja bronchinės astmos išsivystymo rizika, išvengiama komplikacijų viršutiniuose kvėpavimo takuose, o pacientams jau sergantiems bronchine astma, palengvėja jos eiga.

Paruošė Giedrė Balčiūtė

Alergologinių tyrimų kainos

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127