Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

2011 10 03

Širdies ligos smogia iš pasalų

Kardiologija, širdies ligos

4 min. skaitymo

Sirdies ligos smogia is pasalu

Širdies ligos - dažniausia mirties priežastis

Ar tikrai susimąstome, kad iš šimto šiais metais mirsiančių žmonių net pusė jų mirs nuo širdies kraujagyslių ligų! Mirtis nuo miokardo išeminės širdies ligos - pati dažniausia ir pagrindinė mirties priežastis. Mirštamumo nuo šių ligų rodikliai Lietuvoje daugiau nei 2 kartus viršija Europos vidurkį. Per 83 proc. žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresni negu 65 metų. Širdies smūgio ištiktos moterys menopauzės metu miršta dažniau nei vyrai. Tačiau pastaruoju metu širdies smūgis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus vyrus nei moteris.  Rizika padidėja vyrams, perkopusiems 45 metų amžiaus ribą.

Kaip šių ligų išvengti, kokius tyrimus ir kada atlikti, papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, gydytoja kardiologė, turinti 28 metų darbo patirtį, Vidmanta Milašienė.

Pasireiškia skausmu krūtinėje

Rūkymas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, sėdimas darbas, nuolat patiriamas stresas. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausia žmonių.

Aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus, energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Jei infarktą patyrė paciento tėvai, didelė tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo.

Dažniausiai širdies negalavimus išduoda skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, o sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Skausmas širdies plote, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo, - priešinfarktinės būklės požymiai. Tokiu atveju būtina skubiai, per 6 val., kreiptis į gydytojus.

Ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Suklusti reikėtų, jei žmogus ima dusti, darosi sunku lipti laiptais, į kalną. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl delsiama kreiptis į medikus ir širdies ligos įsisenėja. Dėl to pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Deja, daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, nesugeba jų atpažinti ir net neįtaria, kad serga klastinga liga.

Didžiausia grėsmė - rūkaliams

Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti  turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms. 

Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.

Širdies kraujagyslių sistemą tiriančiam gydytojui svarbu sužinoti, kaip pacientas maitinasi, ar nevengia fizinio krūvio. Jei jis mažai juda ir nekreipia dėmesio į savo mitybą - mėgsta riebų maistą, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinės plokštelės susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Stresą patyręs žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Toks gyvenimo būdas silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Nesukelia jokių simptomų

Vystantis koronarinei, dar vadinamajai išeminei, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maistingąsias medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerozinės plokštelės - kieti dariniai iš cholesterolio, vadinamųjų blogųjų organizmo riebalų.

Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys. Tuomet žmogus pajunta skausmą - jį ištinka širdies priepuolis arba miokardo infarktas. Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties. Pavyzdžiui, po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, padažnėjus pulsui, streso metu.

Didžiausia bėda ta, kad aterosklerozinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu visiems, net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, antsvorio, genetinį polinkį) kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, išsitirti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje.

Išsitirti patariama kasmet

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45 m., moterys šiek tiek vėliau - 50-55 metų. Tačiau  atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai - maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams - ir dažniau.

Angiografija

Randa net mažiausius pakitimus

Tinkamiausius širdies ligų gydymo metodus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojams padeda parinkti itin moderni diagnostikos aparatūra - 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas. Šiuo aparatu galima nustatyti net mažiausius širdies, kraujagyslių pakitimus, diagnozuoti koronarinę širdies ligą.

Kompiuteriniu tomografu atliekami neinvaziniai širdies vainikinių arterijų tyrimai - angiografija. Specialia programa nustatomas kalcio kiekis širdies vainikinėse arterijose ir įvertinamas miokardo infarkto rizikos laipsnis.

Angiografijos metu širdies vainikinėse arterijose randamas kalcis rodo, kad širdies vainikinėse arterijose yra aterosklerozinių plokštelių, galinčių sukelti širdies infarktą. Tokiam pacientui diagnozuojama išeminė širdies liga. 

Tyrimas rekomenduojamas vyrams, vyresniems negu 45 metų, moterims, vyresnėms negu 55 metų, pacientams kuriems diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu, fiziškai neaktyviems, kurių šeimoje yra širdies ligų atvejų, taip pat jaunesnio amžiaus pacientams, kurie jaučia skausmus širdies plote.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas padeda stebėti pacientų po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijų būklę ir ligos progresavimą.

Šis naujos kartos kompiuterinis tomografas dirba ypač greitai: vieno apsisukimo, trunkančio tik 0,30 sekundės, metu nuskaito net 128 sluoksnius. Dėl greičio ir aparate įmontuotos unikalios pacientų apsaugos sistemos apšvita yra net iki 68 proc. mažesnė, palyginti su kitais kompiuteriniais tomografais. 

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.