Bendradarbiaujame

https://www.hila.lt/lt/apie-mus/bendradarbiaujame/ 

https://www.hila.lt/lt/apie-mus/bendradarbiaujame/bendradarbiavimas-su-teritorinemis-ligoniu-kasomis/ 

Bendradarbiaujame su ligonių kasomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiame pagal sutarčių, sudarytų su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sąlygas. 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras yra sudaręs sutartis su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėmis ligonių kasomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiame pagal sutarčių, sudarytų su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sąlygas. Paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis ir teikiamos be jokio papildomo mokesčio.

Privaluomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims Medicinos diagnostikos ir gydymo centre nemokamai atliekamos šios sveikatos patikros programos:

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šioje programoje dalyvaujantiems asmenims paslaugos teikiamos nemokamai.

Programos priemonės:

• informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija  (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu;
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą;
• biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.

Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį.

Ši programa yra įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse nuo 2012 m. sausio 1 d., Panevėžio ir Tauragės apskrityse – nuo 2013 m. liepos 1 d., Alytaus apskrityje – nuo 2014 m. sausio 1 d., Telšių, Marijampolės ir Utenos apskrityse – nuo 2014 m. liepos 1 d.

Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508. „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa

Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai.
Krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografijos paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šioje programoje dalyvaujančioms moterims paslaugos teikiamos nemokamai.

 Programos priemonės:

• informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;
  mamogramų atlikimo paslauga;
• mamogramų vertinimo paslauga.

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys tebėra viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1 300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.), įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 m. sumažėjo apie 30 proc.

Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šioje programoje dalyvaujantiems vyrams paslaugos teikiamos nemokamai.

Programos priemonės:

• Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga.
• Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.

Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 „Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa

Programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai.

Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per metus – moteriai bus suteikta gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga. Suteikus gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą, ji vėl teikiama po trejų metų.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šioje programoje dalyvaujančioms moterims paslaugos teikiamos nemokamai.

Programos priemonės:

• moterų informavimas apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą;
• gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga;
• gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga;
• gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga;
• gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga.

Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantis šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas.

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas. 

Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas.

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugą teikia patologijos skyriai ar tarnybos.

Moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“.

Privalomasis sveikatos draudimas garantuoja draudžiamiesiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugas, už kurių teikimą apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo privalomojo sveikatos draudimo taryba,Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos.

Apsidraudęs žmogus įgyja daug didesnį pranašumą prieš neapsidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, o visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius.

Privalomasis sveikatos draudimas - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

• Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
  laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
• nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
• užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
• asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis Įstatymas;
• Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.

Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

• asmenys, už kuriuos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalyse;

Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi:

• asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
• teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys;
• nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
• moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
• vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų;
• asmenys iki 18 metų;
• Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
• valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);
• asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
• asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
• pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
• asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
• buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
• valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
• asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
• nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
• nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
• Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys (moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
• vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų; vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia); Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose) turi pateikti teritorinei ligonių kasai draustumą patvirtinančius dokumentus.

Ar esate apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu galite pasitikrinti čia

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimas 

Nuo 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojo į mūsų šalies nacionalinę teisę perkeltos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL 2011 L 88, p. 45) nuostatos, kurios suteikia galimybę apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nustatyta tvarka gydytis ir gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos šalyse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje (toliau – EEE valstybės).

Pažymėtina, kad kitoje EEE valstybėje apdraustiesiems sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidas apdraustieji turi apmokėti gydymo valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos apdraustųjų išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-957 „Dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Minėtame Apraše yra nustatyta, kad apdraustųjų išlaidos tarpvalstybinės sveikatos priežiūrai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

Taigi, tais atvejais, kai pacientas su Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK), gydytojo siuntimu vyksta į kitą EEE valstybę ir už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats tos valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, dėl šių tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo Lietuvoje jis turės kreiptis į savo TLK. Apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, į savo TLK turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje.

Kreipiantis į TLK, reikia pateikti:

• raštišką prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas;
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą jo kopiją (jei prašymas pateikiamas paštu arba per kurjerį);
• medicinos dokumentus arba jų kopijas, įskaitant:
  jei apdraustajam gydymo valstybėje buvo teikiamos specializuotos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, – Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, gydytojo siuntimo kopiją (išskyrus pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas);
• kompensuojamųjų vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų ir receptų kopijas (jei prašoma kompensuoti vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas);

Jei apdraustajam kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės išrašytos Lietuvos Respublikoje, – 3 formos receptų (išimties atvejams), pagal kuriuos gydymo valstybėje šie vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išduotos, kopijas;

• finansinius dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kt.).

Taip pat informuojame, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuojamos šios apdraustojo išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai:

• išlaidos, susijusios su tarpvalstybinės sveikatos priežiūra: kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo, vertimo išlaidos ir pan.;
• paciento mokesčiai ir priemokos, kuriuos jis sumoka gydymo valstybėje sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui;
• išlaidos gydymo valstybėje suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, neįrašytoms į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašus;
• išlaidos vaistams, medicinos prietaisams ir medicinos pagalbos priemonėms, skirtiems ambulatoriniam gydymui, jeigu jie neįrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus.
• Tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo tuo metu, kai jam buvo teikiamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos kitoje EEE valstybėje, nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje arba apdraustasis (arba jo atstovas) nepateikia visų reikiamų dokumentų ir per 10 darbo dienų terminą nepristato trūkstamų dokumentų, TLK jį raštu informuoja apie atsisakymą priimti prašymą.

Jei paaiškėja, kad asmuo tuo metu, kai jam buvo teikiamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos kitoje EEE valstybėje, buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir pateikė visus reikiamus dokumentus, prašymas perduodamas nagrinėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo komisijai, kuri pateiktus dokumentus išnagrinėja ir priima sprendimą dėl apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimo ar nekompensavimo.

Daugiau informacijos apie galimybę apdraustiesiems pasinaudoti teisėmis, susijusiomis su planinio gydymo paslaugomis ES, būtinąja medicinos pagalba ES, tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kt., galite rasti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinio centro, veikiančio mūsų šalyje, interneto svetainėje, žr. nuorodą www.lncp.lt.

Dėl informacijos apie kitose EEE valstybėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas turėtumėte kreiptis į atitinkamų valstybių kompetentingas institucijas (nacionalinius kontaktinius centrus) žr. nuorodą http://europa.eu/youreurope/citizens/health/index_en.htm.

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA

Vilniaus TLK       PDF
Kauno TLK          PDF
Panevėžio TLK   PDF
Šiaulių TLK         PDF
Klaipėdos TLK    PDF

Esame sudarę sutartis su visomis pagrindinėmis Lietuvos gyvybės ir sveikatos draudimo bendrovėmis:

Amplico Life filialas,
Aviva Lietuva, UAGDPB,
BTA Insurance Company, SE filialas Lietuvoje,
Compensa Life Vienna Insurance Group SE, filialas Lietuvoje,
ERGO Life Insurance SE,
Gjensidige Baltic, AAS Lietuvos filialas,
If P&C Insurance AS, filialas,
Lietuvos draudimas, AB,
Mandatum Life Insurance Baltic, SE Lietuvos filialas,
Gjensidige, ADB,
SEB gyvybės draudimas, UAB,
Swedbank Life Insurance, SE filialas Lietuvoje.

Bendradarbiaujame ir su užsienio gyvybės ir sveikatos draudimo kompanijomis:

Aetna International (JAV),
Allianz Worldwide Care Ltd. (Airija),
AP Companies (Jungtinė Karalystė),
Assist Card (JAV),
AXA PPP Healthcare (Jungtinė Karalystė) – veikia per AP Companies,
Balt Assistance (Rusija, Kaliningradas),
BUPA International (Jungtinė Karalystė),
CARPS (Prancūzija),
Class Assistance (Rusija),
Cigna International (JAV),
EuroAlarm Assistance Prague (Čekija),
Euro-Alarm A/S (Danija),
Euro-Center (Čekija),
Eurocross Assistance (Čekija),
EuroCross International (Olandija),
Geo Blue (JAV),
Global Voyager Assistance (Rusija),
GMC (Prancūzija),
InterAssist (Latvija),
IMG (International Medical Group) (JAV),
International SOS (Čekija),
Savitar Group (Rusija),
SOS International (Danija),
SOS Seguros y Reaseguros S.A. (Ispanija)
Remed Assistance (Turkija),
Tricare (Anglija).