Artroskopija – efektyviausias riešo ligų ištyrimo ir gydymo metodas

2017 10 23
Artroskopija – efektyviausias riešo ligų ištyrimo ir gydymo metodas

Nuotrauka: istockphoto.com

Kai sutrinka kelio ar klubo sąnario funkcija, atsiranda skausmas, todėl žmonės nedelsdami kreipiasi į gydytojus. Bet jei patinsta riešas, stingsta rankų pirštai, kažkodėl bandoma gydytis liaudiškomis priemonėmis. Žinoma, sustreikavus kojų sąnariams, labai akivaizdžiai pajuntama negalia. Kita vertus, kilus problemų dėl riešo, dauguma tampa visai nedarbingi arba mažiau darbingi, nes net ir labai intelektualus darbas atliekamas rankomis – spaudant kompiuterio klavišus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Sereika pataria neužleisti ligos – gydyti skaudantį riešą.

Riešus gali skaudėti dėl traumų ir jų sąlygotų potrauminių pasekmių, plaštakos ligų, netgi nuolat atliekamų pasikartojančių judesių. Rizikos grupėms priskiriami jauni aktyvūs žmonės, sportininkai, ypač gimnastai, lengvosios atletikos atstovai, taip pat muzikantai, kurių riešams tenka didelis krūvis. Kita didelė rizikos grupė – vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dėl amžiaus atsiranda degeneracinių  pakitimų, susidėvi sąnariai. Nauja, dar tik besiformuojanti pacientų grupė – nuo išmaniųjų telefonų ir planšečių neatsiplėšiantys jaunuoliai. Atsiradęs riešo skausmas signalizuoja, kad kažkas negerai, todėl neužtenka vien jį numalšinti. Negydant skausmą sukėlusios priežasties, pradeda dėvėtis kremzlės, vystosi artrozė, uždegiminiai procesai, progresuoja sąnario dilimas, sąnarys deformuojasi, galiausiai sutrinka judėjimo funkcija.

Diagnostikai naudojant specialiai riešui skirtą artroskopą, galima nuodugniai apžiūrėti sąnarį ir labai tiksliai nustatyti skausmo ar sutrikusio sąnario funkcionalumo priežastį. Dažnu atveju tos pačios procedūros metu atliekama ir gydomoji operacija, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas S. Sereika. Kol kas ši moderni diagnostikos priemonė naudojama tik pažangiausiose gydymo įstaigose.

Kas yra riešo artroskopija?

„Artroskopija yra mažai invazinė procedūra, skirta itin tiksliai diagnostikai ir gydymui. Per labai mažus pjūvius į riešą įkišama optinė sistema – vaizdo kamera ir šviesos šaltinis. Keletą kartų padidintas vaizdas siunčiamas į kompiuterio ekraną. Gydytojas, remdamasis gauta vaizdine informacija, gali įvertinti sąnario būklę, pažeistas struktūras ir priimti sprendimą dėl tolesnio gydymo“, – sako ortopedas traumatologas S. Sereika. Anksčiau artroskopijos būdu būdavo operuojami tik didieji sąnariai, dažniausiai kelio. Ištobulinus artroskopą ir sumažinus jį iki 2,4 mm skersmens, galima atlikti ir mažųjų sąnarių operacijas. Riešo artroskopija priskiriama tausojančiai medicinai, nes neatveriamas sąnarys, nedaroma didelių pjūvių, nelieka randų. Tai – dienos chirurgijos operacija, todėl pacientas dar tą pačią dieną gali grįžti namo. Po artroskopinės operacijos daug sparčiau gyjama, todėl žmogus greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą ir gali užsiimti įprasta fizine veikla.

Tiksli diagnostika leidžia parinkti tinkamą gydymą

Artroskopija yra labai efektyvus diagnostinis metodas įtariant riešo išvaržas – ganglionus, sąnario uždegimą. Kaip diagnostikos priemonė efektyvumu ji lenkia sąnario atvėrimo operaciją, be to, yra saugi procedūra, nes tausojamas paciento organizmas.

„Stebint potrauminę riešo būklę, ypač kai pacientai skundžiasi skausmu ir neatsistačiusia rankos funkcija, artroskopija yra tiesiog nepamainoma. Įprastai riešo gijimas vertinamas pagal rentgeno nuotraukas, kuriose matoma, kaip suaugo kaulai. Tačiau rentgenogramose nevaizduojama raiščių ir sąnario kremzlių sistema, todėl nesimato ir šios sistemos pažeidimų. Juos galima įtarti tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, bet ir jis nėra gana tikslus, nes rieše esantys kaulai ir raiščiai yra labai maži. Tuo tarpu artroskopas leidžia apžiūrėti visą sąnario struktūrą, pamatyti realų vaizdą ir parinkti geriausią gydymą, – sako gydytojas S. Sereika. – Pavyzdžiui, dėl seno riešakaulio laivelio lūžio ar raiščių plyšimo pradeda dilti šalia esančių riešakaulių sąnario kremzlė. Gydymas parenkamas  atsižvelgiant į ligos stadiją, bet nei rentgeno nuotraukomis, nei kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu neįmanoma aiškiai nustatyti, kokią stadiją liga yra pasiekusi. Tik pagal diagnostinės artroskopijos metu rastus pakitimus galima parinkti konkrečiam pacientui tinkamiausią gydymo metodą. Modernios technologijos palengvina gydytojų ortopedų darbą ir leidžia parinkti efektyviausią gydymą, todėl jei tik yra galimybė, reikėtų pasinaudoti naujųjų technologijų teikiamais privalumais.

Artroskopija – gydymui

Apžiūrint aptiktas riešo sąnario patologijas galima operuoti artroskopiškai: susiuvamos arba pašalinamos plyšusios trikampės skaidulinės kremzlės komplekso dalys, sutvirtinami iš dalies plyšę riešo raiščiai. Aptikus sąnario uždegimui būdingų išvešėjusių audinių, išpjaunama dalis audinio, kuris gamina sąnarių skystį. Artroskopinės operacijos metu taip pat galima suardyti po riešo lūžių susidariusias riešo sąaugas. Tokių procedūrų iki artroskopijos iš viso nebuvo įmanoma atlikti.   

Delninio nykščio sąnario artrozė

Ortopedas-traumatologas S. Sereika atkreipia dėmesį į dar vieną ligą, kuri labai paplitusi, bet nepakankamai diagnozuojama ir gydoma. Nykščio sąnario artrozė – rizartrozė – būdinga 6 iš 10 vyresnių nei 60 m. žmonių. Tai – dažniausiai išsivystanti rankos artrozė. Liga pasireiškia nykščio pamato tinimu, skausmu, vėliau – deformacija. Pacientai skundžiasi, kad skauda nykštį esant ramybės būsenos, taip pat užsiimant kasdiene fizine veikla: riekiant duoną, rakinant duris, atsukant stiklainį. Manoma, kad išmaniųjų telefonų, planšečių eroje šių nusiskundimų tik daugės. Esant pradinėms ligos stadijoms, paprastai buvo gydoma įtvaru, vaistais nuo uždegimo, fizioterapijos procedūromis. Jei šios priemonės nepadėdavo, pacientai turėdavo susitaikyti su nuolatiniais skausmais, o ligai pažengus, dažniausiai būdavo šalinamas riešo kaulas kartu su susidėvėjusia kremzle.

„Gydant moderniai, tik prasidėjus delninio nykščio sąnario artrozei, atliekama artroskopinė operacija, įvertinama ligos stadija ir išvalomas sąnarys. Šios mažai invazyvios operacijos efektas pajuntamas labai greitai – skausmas ir patinimas dingsta iš karto po operacijos, o žmogus vėl gali gyventi visavertį gyvenimą“, – sako gydytojas  S. Sereika.

Lietuvoje riešo operacijų atliekama kelis kartus mažiau nei kaimyninėse valstybėse. Vargu ar esame daug sveikesni, greičiausiai riešo patologijoms gydyti vis dar skiriami priešuždegiminiai vaistai, o žmonės vengia operacijų baimindamiesi sąnario atvėrimo ar panašių procedūrų, kurios siejamos su ilgesne reabilitacija.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas S. Sereika pabrėžia, kad skausmas ar judesių amplitudės sumažėjimas siunčia mums žinią, kad vystosi kažkokia patologija. Močiučių rekomenduojami kopūstlapiai ar šeimos gydytojo paskirti priešuždegiminiai vaistai numalšina tik pasekmes, bet neišsprendžia pačios problemos. Jeigu dėl traumos, ligų ar organizmo senėjimo pasikeičia riešo anatomija, atitinkamai pažeidžiamos ir kremzlės, dėvisi sąnarys, o tai gresia sąnario funkcijos sutrikimu ateityje net iki visiško sąnario uždarymo ar protezavimo. Todėl kiekvieną riešo patologiją reikėtų stabdyti ir gydyti dar tik esant jos užuomazgoms, kol neatsirado  rimtesnių bėdų.

Susiję straipsniai:

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127