Verslo palydovas – stresas. Kaip jo išvengti?

2013 04 09

Žurn. BznStart

Stresas yra gyvenimo variklis, tad tam tikra jo dozė žmogui būtina.

Būtų galima įteikti Nobelio premiją tam, kas surastų nors vieną suaugusį žmogų, nė karto gyvenime nepatyrusį streso. Šis dažnas mūsų palydovas kone tapo profesine verslininkų liga, teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė, pastebinti, kad tarp jos pacientų yra itin daug verslui vadovaujančių žmonių.

Profesinė liga

Dalia-Gruslienė„Įprastas verslininkės, ateinančios į mūsų įstaigą, portretas: jauna, graži aktyvi moteris, laikanti ne keturis, o visus šešis namo kampus, karjeristė ir namų šeimininkė vienu metu. Žodžiu – supermoteris. Vyras – intelektualus, ambicingas, nebepamenantis, kada atostogavo“, – tipišką savo paciento verslininko portretą nupiešė gyd. D. Gruslienė. Pašnekovė patvirtino, kad Medicinos diagnostikos ir gydymo centre daugybė pacientų – verslininkai. Pasak gydytojos, taip yra todėl, kad jie nuolat atsiduria konkurencinėje, stresinėje aplinkoje.

Ši verslininkų (ir net pačių medikų) profesinė liga yra organizmo reakcijų visuma į tam tikrą faktorių, o tai lemia išorinių reikalavimų ir organizmo galimybių neatitikimas.

„Ta visuma yra labai plati, psichologinę ir fiziologinę grandis veikianti sąvoka. Kitaip tariant, keičiasi elgesys ir sveikata“, – streso sąvoką apibrėžė gydytoja.

Žala organizmui

Stresas gali būti ūminis ir lėtinis. „Ūminį stresą paprastai sukelia didelis įvykis, net ir teigiamas. Organizmas į tokį stresą reaguoja principu „bėk arba pulk“. Tuomet pakyla kraujospūdis, sutrinka virškinimas, išsiplečia kvėpavimo takai, įsitempia kūno raumenys, padažnėja širdies veikla. Jei po ūminio streso gyvenimo ritmas grįžta į normalią būseną, pasekmių nebūna, tačiau jei tai kartojasi, organizmo galimybės bėgti ir pulti po truputį senka. Tuomet prasideda nuovargis, vedantis į ligas“, – pasakojo gyd. D. Gruslienė.

Pasak gydytojos, lėtinis stresas pasireiškia tuo, kad paprastai nėra didelio traumuojančio įvykio, tačiau nuolat kartojasi subjektyviai nemalonūs, nepakeliami, dirginantys dalykai. Tai gali būti įtempta darbe, šeimos, gyvenamoji aplinka, klimato kaita.

„Mūsų, gastroenterologų, praktika rodo, kad dažniau organizmas suserga lėtinio streso sukeltomis ligomis. Tačiau dažnai pacientams tenka atlikti daugybę tyrimų vien tam, kad įrodytume, jog jų ligų priežastis yra stresas“, – praktine patirtimi dalijosi gastroenterologė.

Stresas gali sukelti tokias ligas kaip opaligė, funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas ir panašiai.

„Šiuos susirgimus sunku išgydyti, jei pacientas pagalbos kreipiasi tik į gydytoją gastroenterologą ir nėra linkęs atkreipti dėmesio į psichologinę ligos kilmės pusę, – sakė gyd. D. Gruslienė. – Nuo streso taip pat atsiranda ligos, susijusios su priklausomybėmis. Neretai stresą patiriantis žmogus griebiasi alkoholio ar tabako, o šių medžiagų žala organizmui puikiai suprantama.“

Mitybos sutrikimai – taip pat dažna streso pasekmė. Persivalgymas, vedantis prie antsvorio problemų, kepenų veiklos sutrikimų, nevalgymas, silpninantis organizmą ir jo atsparumą ligoms.

Kovos technikos

Paklausta, kaip reikėtų kovoti su stresu, gydytoja atsakė: „Puikų pavyzdį visai neseniai parodė popiežius. Jis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“. Neabejotinai daug argumentų buvo priešingų jo sprendimui, tačiau, manyčiau, jis parodė didelę pagarbą savo organizmui, kaip Dievo kūriniui, ir atsakomybę, kai suprato, jog negali dirbti taip, kaip iš jo reikalaujama.“

Gydytojos teigimu, svarbu susidėlioti prioritetus, permąstyti savo gyvenimą. „Mes, medikai, esame pagalbininkai, galintys parodyti tuos aštrius kampus, kur gali atsirasti bėda, susijusi su sveikata. Tačiau svarbus paties žmogaus suvokimas ir bendradarbiavimas, o ne manymas, jog medikas gali problemas išspręsti vaistais“, – sako gyd. D. Gruslienė.

Gydytojos teigimu, visiškai išvengti streso neįmanoma. Pasak jos, kalbant apie darbą svarbu sureguliuoti režimą taip, kad liktų laiko pietų pertraukai, nebūtų dirbami viršvalandžiai. Kai pats sau esi ir darbdavys, ir darbuotojas, kur kas sunkiau paisyti darbo higienos reikalavimų. Pamirštamos pertraukos, nepastebimi viršvalandžiai. Vis dėlto būtina sustoti ir pamatuoti, ko siekiama ir kokia kaina. „Uždarbis, valstybės ekonomika yra svarbu, tačiau tai yra niekas be sveiko ir laimingo žmogaus“, – sakė pašnekovė.

Visuomet reikia rasti laiko ir būdų pailsėti po darbo ir nuo darbo. Privaloma įsiklausyti į organizmo poreikius ir savo norus.

„Kaip paprastai organizuojamos atostogos? – paklausė gydytoja ir tuoj pat atsakė: – Labai madinga punktais vykdyti planus, ką aplankysime, pamatysime šalyje, kurioje atostogausime. Bet dažnai stresą sukelia ir tai, kad neįvykdėme visų numatytų planų, štai jums ir atostogos.

Iš tiesų labiausiai padeda nuoširdūs ir tikri, o ne dėl mados atsiradę pomėgiai, kūrybinė veikla. Puiku, jei jūsų hobis yra sportas, nes kūno raumenys kasdien turi dirbti degindami streso hormonus.“

Stresas avansu

Kita vertus, ar streso nebuvimas vienareikšmiškai yra siekiamybė? Pasak gyd. D. Gruslienės, norint suvokti, ką reiškia nepatirti streso, reikėtų įsivaizduoti aplinką, kurioje saugu, ramu, o visi fiziologiniai poreikiai yra patenkinti. Ramybė apima labai daug ir sukuria komforto zoną.

„Greičiausiai to komforto zona panaši į tą, kuri buvo vaikystėje pas mamą. Tai yra vidinis jausmas, kurio ir turėtume siekti. Tai būtų pats puikiausias poilsis, jį galima susikurti kasdien, atradus savo erdvę, į kurią galima pabėgti nuo dienos šurmulio, įtampos“, – sakė gydytoja.

Vis dėlto gyd. D. Gruslienė pripažino, kad jei taip gyventume visada, patektume į niekur nevedančią situaciją. Stresas yra gyvenimo variklis, tad tam tikra jo dozė žmogui būtina.

 

Kaip išvegti streso:
  • Visuomet reikia rasti laiko ir būdų pailsėti po darbo ir nuo darbo, nepmiršti pietų pertraukos.
  • Padeda nuoširdūs ir tikri, o ne dėl mados atsiradę pomėgiai, kūrybinė veikla.
  • Sportas, nes kūno raumenys kasdien turi dirbti degindami streso hormonus
  • Susikurti kasdien savo erdvę, kurioje galima pabėgti nuo dienos šurmulio, įtampos. Reikėtų įsivaizduoti aplinką, kurioje saugu, ramu, o visi fiziolo giniai poreikiai yra patenkinti. Ramybė apima labai daug ir sukuria komforto zoną.

 

 

 

 

 

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127