2007 01 16
Tyrimai celiakijai nustatyti – jau Hila
Š. m. pradžioje Medicinos diagnostikos centras, pirmoji medicinos įstaiga Vilniuje, pradėjo atlikti imunofermentinius tyrimus, kurie padeda diagnozuoti celiakiją, pasireiškiančią žarnų nepakantumu gliadinui (rugių ir kviečių baltymui) bei kitiems į jį panašiems baltymams, sukeliantiems žarnų gleivinės pažeidimą.
„Celiakija – įgimta liga. Paveldėjimas turi didelę įtaką šios ligos atsiradimui. Celiakiją sukelia imuninės sistemos sutrikimas, kuris pirmiausia pažeidžia virškinamąjį traktą. Liga pasireiškia plonojo žarnyno gleivinės lėtiniu uždegimu, dėl to gali išsivystyti žarnyno gaurelių atrofija, bei įvairiais kitais klinikiniais pakitimais, kurie gali prasidėti vaikystėje arba pasidaryti aktyvūs pirmą kartą bet kuriuo kitu gyvenimo tarpsniu: po operacijos, nėštumo, vaiko gimimo, virusinės infekcijos ar net stipraus emocinio streso“, – sako Medicinos diagnostikos centro laboratorijos vedėja gydytoja Ina Šapranauskienė.
Tikslių celiakijos paplitimo Lietuvoje duomenų nėra. Iki šiol buvo manoma, kad ši liga yra labai reta. Apytiksliais duomenimis, sergamumas mūsų šalyje yra 0,24:1000 naujagimių. Populiaciniai tyrimai JAV naudojant įvairias serologinių tyrimų ir plonojo žarnyno biopsijų kombinacijas patvirtino, kad sergamumas celiakija svyruoja nuo 0,5 – 1,0 proc., panašūs duomenys buvo aptikti ir Europoje. Toks didelis skirtumas tarp Lietuvos ir kitų šalių atspindi nepakankamą celiakijos diagnostiką mūsų šalyje ir rodo, kad liga yra plačiai nenustatoma.
Ištyrus ir nustačius celiakijos autoantigenus (medžiagas, sukeliančias antikūnų gamybą organizme), buvo sukurti nauji serologiniai diagnostiniai tyrimai. Vienas tokių tyrimų atliekamas Medicinos diagnostikos centro laboratorijoje. Tai tyrimas, kuriuo nustatomi audinių transgliutaminazės IgA antikūnai, būdingi celiakijai. Tiriamoji medžiaga – ligonio kraujo serumas. Tyrimai atliekami kiekvieną dieną, tyrimo rezultatą pacientas gauna per porą valandų. Gavus teigiamą rezultatą, diagnozė patvirtinama gaurelių atrofijos biopsijos radiniais ir simptomų pagerėjimu po begliutenės dietos paskyrimo.
Klasikiniai celiakijos simptomai yra viduriavimas, dujų perteklius, svorio kritimas ir silpnumas. Išmatos gali būti pilkšvos arba rusvos spalvos, gaižaus kvapo ir skystos. Jei celiakija yra sunki ir pažeidžia didžiąją plonojo žarnyno dalį, riebalų absorbija taip pat bus pakenkta, ir išmatose matysis riebalų lašeliai (stearėja).
Gydytoja I.Šapranauskienė įspėja, kad negydoma celiakija gali sukelti vitaminų ir mineralų stoką ligonio organizme, o liga progresuodama sukelia ir kitų, ne žarnyno problemų. Kadangi celiakija yra multisisteminis sutrikimas, kliniškai ji gali pasireikšti labai įvairiai. Aiškus pavyzdys yra dermatitis herpetiformis, stiprūs bėrimai išoriniuose galūnių paviršiuose. Taip pat dažna yra geležies deficito anemija, celiakija gali pasireikšti tik šiuo požymiu. Kitos ligos išraiškos gali būti nepaaiškinamas mažas ūgis, uždelstas lytinis brendimas, infertiliškumas (lytinis nesubrendimas), pasikartojantys persileidimai, osteoporozė, vitaminų deficitai, nuovargio sindromas, baltymų nepasisavinimas, pasikartojantis aftozinis stomatitas (burnos gleivinės uždegimas), dirgliosios žarnos simptomas, padidėjęs transaminazių (kepenų fermentų) aktyvumas ir dantų emalio hipoplazija. Celiakija gali taip pat būti susijusi su autoimuniniais endokrinologiniais sutrikimais, tiroiditu, I tipo diabetu. Asmenims, sergantiems celiakija, gali pasireikšti įvairios neuropsichiatrinės būklės, tokios kaip depresija, periferinė neuropatija, ataksija, epilepsija, migreniniai galvos skausmai.
Aktyvi celiakijos forma dažniausiai pasitaiko vaikams iki 2 – 4 metų amžiaus. Kuo vaikas vyresnis, tuo ligos simptomai mažiau ryškūs. Tarp suaugusių ligonių tik 13 proc. būna tipiškų celiakijos simptomų. Vis dažniau susiduriama su netipiškais arba paslėptais celiakijos atvejais. Sergant celiakija, maisto makromolekulės absorbuojamos pro pažeistą gleivinę ir sukelia imuninį atsaką. Negydoma liga komplikuojasi ir pasireiškia vyresniame amžiuje. Užleistą ligą vis sunkiau gydyti, kartojasi nuolatiniai žarnyno uždegimai, nebepadeda dieta. Besivystanti liga komplikuojasi į opinį jejunitą (plonojo žarnyno uždegimą), žarnyno limfomą (limforetikulinio audinio naviką), žarnyno adenokarcinomą (liaukinio epitelio vėžį).
Laiku diagnozavus ligą, sergantiems asmenims paskiriama begliutenė dieta, kurios griežtai laikantis, labai greitai (per kelias savaites) sumažėja ar išnyksta klinikiniai celiakijos simptomai. Medicinos diagnostikos centre įsikūrusią laboratorinės diagnostikos bazę sudaro penkios laboratorijos. Per metus čia atliekama per 140 tūkstančių įvairiausių laboratorinių tyrimų – nuo įprastų kraujo ar šlapimo iki sudėtingiausių onkologinių ligų žymenų bei molekulinės diagnostikos.