Bendras kraujo tyrimas

Bendras kraujo tyrimas – vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedantis gydytojams diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip anemija (mažakraujystė), įvairias infekcijas ir kraujo onkologines ligas, spręsti apie bendrą žmogaus sveikatos būklę. Bendras kraujo tyrimas skiriamas ne tik diagnozuoti įvairias ligas, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą, sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas.

Rodikliai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį

Leukocitai (WBC)
Leukocitai, vadinamieji baltieji kraujo kūneliai, – tai organizmo imuninės sistemos atsako į galimą ligą  išraiška. Jų koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas, pvz., bakterinė infekcija, su kuria kovoja imuninė sistema. Kai kuriais atvejais leukocitų koncentracijos pakitimai, įprastai itin ženklus padidėjimas, leidžia įtarti onkologinę kraujo ligą.

Eritrocitai (RBC)
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, perneša deguonį ir kitas kraujo dujas. Kai eritrocitų skaičius kraujyje padidėja, tai rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas. Eritrocitų skaičiaus mažėjimas būdingas anemijai, kurios priežastys taip pat gali būti įvairios – geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, įvairios kitos lėtinės ar parazitinės ligos, todėl ir šiuo atveju būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus mažėjimo priežastį. 

Hemoglobinas (HGB)
Hemoglobinas yra glaudžiai susijęs su eritrocitais – tai baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi. Įprastai būtent hemoglobino koncentracijos mažėjimas yra pirmasis signalas, leidžiantis įtarti mažakraujystę, dažniausiai geležies stokos, mat hemoglobino koncentracija kraujyje mažėja kur kas sparčiau nei eritrocitų, o viena svarbiausių jo sudedamųjų dalių yra geležis.

Trombocitai (PLT)
Trombocitai – mažiausios kraujo dalelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Jų koncentracijos padidėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo streso ir padidėjusio fizinio krūvio iki lėtinių infekcijų ir onkologinių ligų. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti įvairios sveikatos būklės. Neretai šių kraujo dalelių sumažėjimą lemia medikamentų ir hormoninių preparatų vartojimas, taip pat virusinės ar onkologinės ligos.

Neutrofilai (NE)
Neutrofilai – didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – kovoti su infekcija. Įprastai neutrofilų skaičiaus padidėjimą sukelia infekcinės ligos, tačiau šių dalelių koncentracijos padidėjimą galima stebėti ir esant jungiamojo audinio ar piktybinėms ligoms, įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu. Neutrofilų skaičiaus sumažėjimas suaugusiems žmonėms pasitaiko retai – dažniausiai tai sukelia virusinės infekcijos, vitamino B12, folio rūgšties stoka, radioaktyvi spinduliuotė ar piktybinės ligos.

Limfocitai (LY)
Limfocitai – itin svarbios, iki 30 proc. leukocitų sudarančios ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – formuoti organizmo imuninę sistemą. Limfocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje paprastai sukelia virusinės, taip pat lėtinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, sifilis ar bruceliozė. Tačiau kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, hepatitas ar gripas, gali sukelti limfocitų koncentracijos sumažėjimą. Jų skaičiaus sumažėjimą taip pat gali lemti inko stygius, baltymų netekimas, radioaktyvi spinduliuotė, chemoterapija, imunitetą slopinantys vaistai.

Eozinofilai (EO)
Eozinofilų skaičiaus padidėjimas kraujyje leidžia įtarti galimą alerginę reakciją, ypač medikamentinę, taip pat parazitinę infekciją, kai kurias odos ir jungiamojo audinio ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, antinksčių nepakankamumą.

Bazofilai (BA)
Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja bazofilų koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams. Priešingai, bazofilų skaičius mažėja galimai sergant reumatoidiniu artritu, patiriant didelį stresą, moterims – ovuliacijos metu.

Be šių rodiklių, atlikus kraujo tyrimą, įvertinamas ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), kiek procentų bendro kraujo tūrio sudaro eritrocitai (HCT), vidutinis eritrocitų (MCV) ir trombocitų (MPV) tūris, vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH), vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) ir kiti rodikliai, leidžiantys kompleksiškai vertinti tyrimo rezultatus. Padidėjęs kraujo nusėdimas (ENG) leidžia įtarti galimą infekciją, sąnarių ligą, vėžį ar kt. patologiją.
Svarbu žinoti, kad tyrimo rodikliai vertinami kompleksiškai, teisingai juos interpretuoti gali tik gydytojas. Vieno ar kito rodiklio nuokrypis leidžia įtarti tam tikras ligas, tačiau joms patvirtinti paprastai reikalingi išsamesni tyrimai.
Bendrą kraujo tyrimą bent kartą per metus profilaktiškai turėtų atlikti kiekvienas žmogus, kad laiku būtų įtartos galimos ligos, įvertinti bendra sveikatos būklė bei laiku numatytos jos gerinimo galimybės.

Kaip pasiruošti kraujo tyrimui?

Atsižvelgiant į tai, kad kraujo rodikliai gali kisti net dienos eigoje, kraujo tyrimą specialistų rekomenduojama atlikti ryte, geriausia iki 10 val. Prieš atliekant tyrimą, reikėtų vengti fizinio krūvio, streso, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.
Taip pat ruošiantis kai kuriems kraujo tyrimams gydytojas gali nurodyti laikinai sustabdyti tam tikrų vaistų vartojimą ar tyrimą atlikti baigus paskirtų vaistų kursą. Moterims kraujo tyrimų nerekomenduojama atlikti menstruacijų metu.

Išankstinė registracija nebūtina, tiesiog atvykite ir kreipkitės į registratūrą.

Kada geriausia atlikti kraujo tyrimus?

Geriausia visus tyrimus atlikti ryte, nevalgius, nevartojus alkoholio, nerūkius, nepatyrus streso ir įtampos, nes visi šie veiksniai gali turėti įtakos kraujo rezultatams. Pvz., leukocitų skaičius keičiasi dienos eigoje, dėl streso ir įtampos.
Jei esate neišsimiegojęs, pavargęs – jūsų kraujyje gali būti padidėjęs neutrofilų skaičius.
Svarbu žinoti, jog, kartojant tyrimus, kai norite stebėti gydymo efektyvumą ar rodiklių dinamiką, svarbu tuos pačius tyrimus kartoti vienoje laboratorijoje, nes dėl skirtingų tyrimo metodų ir normatyvų taikymo rezultatai gali skirtis.

Ką turi žinoti kraujo tyrimą skiriantis gydytojas?

Jei vartojate vaistus, informuokite apie tai gydytoją. Kai kurie vaistai gali iškreipti kraujo tyrimų rezultatus, pvz., vartojant steroidinius vaistus, gali padidėti leukocitų skaičius, vartojant vitamino B12, geležies, folio rūgšties preparatus, kraujo tyrimas gali rodyti didesnius eritrocitų rodiklius. Yra vaistų, trikdančių kraujo gamybą, kraujo ląstelių kiekį.

Kaip sužinoti tyrimų rezultatus?

• Tyrimų rezultatai bus parengti per 2–3 val. darbo dienomis.
  Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.
• Dėl tyrimų interpretacijos kreipkitės į laboratoriją tel. +370 5 247 64 22