Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, atsižvelgiant į hepatitų epidemijos mastą, bet kas ir kiekvienas rizikuoja užsikrėsti. PSO duomenimis, pasaulyje gyvena apie 325 mln. žmonių, sergančių lėtiniais hepatitais, iš jų užsikrėtusiųjų hepatitu B yra tris su puse karto daugiau nei hepatitu C. Skaičiuojama, kad tik 9 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B ir tik penktadaliui užsikrėtusiųjų hepatitu C šios ligos yra diagnozuotos. Didžioji dalis asmenų, užsikrėtusių hepatitu B ir C, apie tai nežino ir gali ją platinti kitiems.
Infekcinius hepatitus sukelia 5 tipų virusai: A, B, C, D ir E. Lietuvoje dažniausi A, B ir C hepatitai.
Hepatitas A plinta vartojant maistą ar gėrimus, užterštus virusu užkrėstomis išmatomis. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį kontaktą turinčių asmenų, pavyzdžiui, vaikų ugdymo įstaigose, namų aplinkoje, socialinės globos įstaigose ir ypač tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Didelę riziką užsikrėsti turi hepatito A vakcina nepasiskiepiję asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, tokias kaip Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos (galimybė naudoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą, asmens higienos sąlygos).
Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas / švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo arba gimdymo metu.
Virusinis hepatitas C plinta tokiais pat būdais kaip ir B, bet lytinių santykių metu ir perinataliniu (motinos vaikui) būdu – retai.
