2021 07 02

Kas dešimtą moterį kankinantis policistinių kiaušidžių sindromas: ką svarbu žinoti?

Ginekologinės ligos, moters sveikata

policistiniu kiasidziu sindromas

Staigus svorio priaugimas, plaukuotumas, pasireiškianti aknė ir nereguliarios mėnesinės signalizuoja pirmuosius policistinių kiaušidžių sindromo požymius. Statistika rodo, jog su šiuo sindromu susiduria net 1 iš 10 moterų pasaulyje. Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas ir kada svarbu atkreipti dėmesį ir apsilankyti pas ginekologą, detaliau pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja, akušerė-ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė.

Kaip galime pastebėti policistinių kiaušidžių sindromą?

Policistinių kiaušidžių sindromas labiausiai pastebimas, kai atsiranda klinikinė išraiška moters kūne, kuri susijusi su vyriškų hormonų arba jautrumui vyriškiems hormonams padidėjimu. Pacientė gali pastebėti prasidėjusį plikimą, padidėjusį odos riebalavimąsi ir prakaitavimą. Dažnai susiduriama su akne, kuri nepasiduoda įprastam gydymui, arba stipriai padidėjusiu plaukuotumu blauzdų, rankų, krūtinės ir veido srityse.

Vienas dažnesnių skundų, kai galima įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, – nereguliarios mėnesinės. Jos laikomos nereguliariomis, kai ciklas trunka trumpiau nei 21 dieną arba ilgiau nei 35 dienas. Galima ir oligomenorėja – kai per metus būna mažiau kaip 9 menstruacijų ciklai, arba amenorėja – kai mėnesinių nėra tris arba daugiau mėnesių iš eilės.

Esant policistinių kiaušidžių sindromui, dėl sutrikusios hormonų veiklos susiduriama ne tik su klinikinės išraiškos sunkumais, bet ir su nevaisingumu dėl nevykstančios ovuliacijos moters kūne. Tai siejama su pakitusiu kiaušidžių vaizdu, kai, atliekant echoskopinį tyrimą, moters kiaušidėse matomos nedidelės cistelės vietoj įprastai matomų folikulų, arba su mėnesinių nebuvimu.

Dėl kokių priežasčių gali išryškėti policistinių kiaušidžių sindromas?

Vienos priežasties nėra nustatyta, policistinių kiaušidžių sindromas gali išryškėti ir paauglystėje, kai jaunai merginai pradeda augti krūtys, bet neprasideda mėnesinės, ir vidutinio amžiaus moteriai, kuri prieš tai neturėjo jokių ginekologinių sutrikimų. Manoma, jog policistinių kiaušidžių sindromas gali būti ir genetiškai paveldimas iš motinos arba tėvo. Vyrams pastebimas ankstyvas plikimas ir / arba nutukimas. Tačiau visi paveldimą policistinių kiaušidžių sindromą lemiantys genai dar nėra identifikuoti.

Didelė tikimybė moteriai susidurti su policistinių kiaušidžių sindromu atsiranda ir tuomet, kai šeimos istorijoje yra gliukozės tolerancijos sutrikimų, pavyzdžiui, sergama II tipo cukriniu diabetu. Kitaip tariant, moters kūne gaminasi insulino perteklius, vadinamas hyperinsulinemija, dėl ko gali išsivystyti policistinių kiaušidžių sindromas.

Akusere-ginekologe, genetike Tumene

Tiesa, sakyti, jog policistinių kiaušidžių sindromas atsiranda, nebūtų teisinga, dažniausiai jis išryškėja atsiradus hormonų pokyčiams moters kūne. Yra du būdingi etiopatogeniniai veiksniai: centrinės kilmės, kai sutrinka smegenų dalyje, pagumburyje, gaminamų hormonų santykis ir liuteinizuojančio hormono gaminama du kartus daugiau negu folikulus stimuliuojančio hormono, tuomet organizme įvyksta kaskada procesų, dėl ko ženkliai padidėja laisvų androgenų ir estrogenų koncentracija.

Kitas veiksnys, susijęs su atsparumu insulinui ir hiperinsulinemija, kai dėl specifinių augimo faktorių didėjimo pakinta kiaušidžių struktūra, kepenyse mažėja lytinius hormonus sujungiančio globulino gamyba, didėja androgenų sintezė antinksčiuose. Tad jeigu ginekologas echoskopijos metu nepastebi kiaušidžių pokyčių, svarbu atlikti detalesnius kraujo tyrimus, kurie parodytų lytinių hormonų santykį pacientės organizme.

Kaip nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas?

Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir juos įvertinti, ar pacientė turi atitinkamų nusiskundimų:

  • nereguliarios mėnesinės
  • nevaisingumas
  • padidėjęs kūno plaukuotumas – hirsutizmas
  • aknė
  • plikimas

Atsižvelgęs į simptomus, ginekologas apžiūros metu atlieka echoskopiją – apžiūri ir įvertina kiaušides. Jeigu nepastebima pokyčių, atliekami hormonų tyrimai, kurie gali padėti atskirti kiaušidžių ir antinksčių kilmės policistinių kiaušidžių sindromą. Papildomai gali būti daromi gliukozės tolerancijos tyrimai insulino rezistentiškumui nustatyti.

Koks gydymas taikomas?

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir moters būklės bei gretutinių ligų. Jeigu moters kūne sutrikusi hormonų pusiausvyra, padidėjęs androgenų kiekis, siūloma gydytis sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, kuriose esantis sintetinis progesteronas blokuoja androgenams jautrius receptorius. Jei moteris nepageidauja kontracepcijos, galima gydyti gestagenais – tik progesterono turinčiais preparatais. Jeigu pacientė susiduria su nepatogumais vartodama tabletes, siūloma išbandyti ir kitas priemones, turinčias pakaitinių lytinių hormonų – kontraceptinį pleistrą ar gimdos kaklelio žiedą.

Tiesa, policistinių kiaušidžių sindromo negalima išgydyti, tik kontroliuoti, tad vartoti kontraceptines priemones, tikėtina, bus būtina iki bandymo pastoti arba menopauzės, tačiau svarbu nuolat stebėti savo būseną ir tirtis. Čia svarbi ir krūtų savityra bei akušerio-ginekologo konsultacija bent kartą per metus.

Jeigu policistinių kiaušidžių sindromas kyla dėl insulino pertekliaus, tokiu atveju skiriami vaistai insulinui mažinti arba insulinui jautrių receptorių veiklai gerinti.

Nevaisingumas gydomas ovuliaciją sukeliančiais medikamentais ir pagalbinio apvaisinimo metodais.

Atsisakius gydymo, tikėtis, kad organizmas pats susitvarkys, nereikėtų, kadangi jam reikalinga pagalba, tačiau policistinių kiaušidžių sindromo požymiai galėtų palengvėti pakeitus gyvenimo būdą:

  • atsisakius žalingų įpročių
  • sureguliavus svorį
  • laikantis angliavandenių mažinimo dietos
  • vartojant tam tikrus vitaminus

Kodėl svarbu anksti pastebėti policistinių kiaušidžių sindromą?

Viena dažniausių ligos pasekmių – nevaisingumas dėl nevykstančios ovuliacijos moters kūne ir kiaušidžių audinio pakitimų. Kuo labiau kiaušidė pažeista cistų, tuo mažiau lieka sveikos dalies hormonų gamybai bei normaliems folikulams susidaryti. Net ir vėlai diagnozavus policistinių kiaušidžių sindromą, skubus gydymas gali padėti atkurti pažeistų kiaušidžių funkciją.

Negydant policistinių kiaušidžių sindromo, didėja gimdos kaklelio vėžio rizika, galimybė susirgti II tipo cukriniu diabetu. Sergant policistinių kiaušidžių sindromu, pakinta lipidų kiekis serume: padidėja cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Dėl sutrikusios fibrinolizės padidėja kraujagyslių pažeidimo rizika. Tam tikrų tyrimų duomenimis, rizika susirgti miokardo infarktu padidėja septynis kartus.

Ką galite patarti moterims, kurios susidūrė su policistinių kiaušidžių sindromu?

Pirmiausia svarbu patvirtinti policistinio kiaušidžių sindromo diagnozę vadovaujantis aiškiais kriterijais. Svarbiausia – pasitikėti specialistu ir gydymu, taip pat reguliariai lankytis pas ginekologą ar endokrinologą ir stebėti savo būklę. Taikant kontraceptinių tablečių gydymą ir atsiradus stipriems šalutiniams poveikiams, svarbu kreiptis į ginekologą ir bandyti rasti sau tinkamą sprendimą, kadangi moteris yra ne tik policistinių kiaušidžių sindromas, bet visuma, todėl svarbu nuolat vertinti savo kūną ir stebėti, kaip jis reaguoja į gydymą.

Dalintis
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams