Diagnozė – mioma?

Tyrimai, reikalingi prieš miomos šalinimo operaciją:

• bendras kraujo tyrimas;
• kraujo krešumo tyrimas (ADTL);
• gliukozės kiekio kraujyje tyrimas;
• elektrokardiograma (EKG) su įvertinimu;
• kiti tyrimai, jei juos skiria gydytojas konsultacijos metu.

Pacientas gali atsivežti savo tyrimų išrašus iš kitų įstaigų arba atlikti juos Medicinos diagnostikos ir gydymo centre per 1 dieną. Centre atliekamų tyrimų kaina. Tyrimai turi būti ne senesni kaip 14 dienų.

Mūsų Centro operacinėse naudojama patikimiausių ir geriausia kokybe pasižyminčių gamintojų įranga bei instrumentai: Karl Storz (Vokietija) laparoskopiniai prietaisai ir instrumentai; Linvatec (JAV) atroskopiniai instrumentai; Datex Ohmeda (JAV) anestezijos aparatai; General Electric (JAV) monitoriai; Maquet (Vokietija) šildomi operaciniai stalai; Alcon (JAV) fakoemulsifikatorius, AngioDynamics (JAV) lazeris VenaCure 1470 varikozei gydyti.

Palatose sukurta jauki aplinka ir tinkamas mikroklimatas, kurį užtikrina specialios patalpų vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo sistemos. Pacientų saugą, ypač operacijų metu, garantuoja ir automatinė dyzelinė elektros stotis, tiekianti elektros energiją sutrikus tiekimui mieste.

Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą (49 straipsnio 5 dalis), jei pacientai savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie sumoka patys LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie sumoka patys.

Čia pateikiamos kainos pagal Centro standartą, kuriuo remiantis teikiamos kokybiškos integruotos ir koordinuotos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios paciento saugą ir paslaugų teikimo operatyvumą, kompleksiškumą, efektyvų ištyrimą naudojant patikimų gamintojų įrangą, naujausios kartos preparatus, turinčius mažiausią nepageidaujamą poveikį, taikant geresnę slaugą ir skiriant ypatingą dėmesį.

Pavyzdžiui, kolonoskopijos tyrimas atliekamas pacientui nepatiriant jokių nemalonių pojūčių, nes procedūros metu pacientas „miega“, t. y. tyrimo metu taikoma nejautra, tyrimo eigą, be gydytojo endoskopuotojo, nuolat stebi gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Konsultacijos metu gydytojas akušeris-ginekologas kalbasi su paciente apie jos sveikatos būklę, apžiūri ją, atlieka ultragarsinį tyrimą (echoskopiją), įvertina bendrą pacientės sveikatos būklę ir aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos kaina priklauso nuo pasirinkto gydytojo mokslinio laipsnio, atvykstate su siuntimu ar be jo.

Pažangūs vaistai gelbsti moteris nuo skalpelio

Straipsnio data: 2017 04 06

Gimdos miomos, arba nepiktybiniai gimdos augliai, diagnozuojami daugiau nei trečdaliui vaisingo amžiaus moterų. Ši liga, nesukeldama jokių simptomų, gali natūraliai praeiti organizmui senstant, bet daliai moterų miomos labai apsunkina kasdienį gyvenimą ir gali lemti nevaisingumą, persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas akušeris-ginekologas, docentas Mindaugas Šilkūnas pataria moterims ilgai nedelsti ir dėl miomų gydymo pasitarti su profesionaliu ginekologu. Nuo 2017 m. į Valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra įtraukti naujos kartos pažangūs vaistai, kurie padeda efektyviai gydyti miomas be chirurginio įsikišimo.

– Pasaulio sveikatos statistikos duomenimis, 30–40 proc. vaisingo amžiaus moterų aptinkama miomų, beveik pusei jų pasireiškia sveikatai ar vaisingumui pavojingi simptomai. Kuo grėsminga ši liga ir kaip ją atpažinti?

– Miomos – tai nepiktybiniai gimdos augliai, kuriems susidaryti didžiausios įtakos turi gimdos  raumeninių ląstelių genetiniai pokyčiai, moters organizme besigaminančių lytinių hormonų estrogenų ir progesterono disbalansas, taip pat imuniteto sutrikimai, paveldimumas, aplinkos užterštumas, antsvoris. Paprastai miomos formuojasi 30–50 metų moterims, nors pasitaiko ir jaunesnėms. Ši liga vargina vaisingo amžiaus moteris, po menopauzės miomos nustoja vystytis ir dažniausiai išnyksta. Gali būti, kad moters organizme vystosi ne viena, bet keletas miomų, jos gali augti skirtingose vietose – gimdos sienelėje, jos vidinėje arba išorinėje pusėje. Nuo miomos padėties ir dydžio priklauso moters jaučiami simptomai, taip pat gydymo būdas“, – sako doc. M. Šilkūnas.

Dažniausias požymis, su kuriuo susiduria moterys, – labai gausus kraujavimas menstruacijų metu ir nereguliarios, ilgai trunkančios, skausmingos menstruacijos. Toks kasmėnesinis nukraujavimas savo ruožtu sukelia anemiją (mažakraujystę), moterį kankina nuolatinis nuovargis ir silpnumas, kartais dusulys. Menstruacijų metu tokios moterys linkusios izoliuotis, vengia eiti netgi į darbą, nes dažnai joms tiesiog nepavyksta suvaldyti intensyvaus kraujavimo. Miomos taip pat gali būti nevaisingumo priežastis. Į gimdos ertmę augančios miomos neleidžia įsitvirtinti kiaušinėliui arba užtveria kiaušintakius. Kartais miomos sukelia nėštumo komplikacijų, gali lemti savaiminį persileidimą arba priešlaikinį gimdymą.

Miomos gali pasireikšti ir kitais simptomais – dubens srities, strėnų, apatinės nugaros dalies, netgi kojų skausmu, tempimu, maudimu. Šie nepiktybiniai augliai gali užaugti iki 10 kg ir pradėti spausti aplinkinius organus (didžiausia mioma svėrė net 25 kg). Jeigu spaudžiama šlapimo pūslė, moteris dažniau šlapinasi, jeigu tiesioji žarna – kenčia nuo vidurių užkietėjimo ir skausmo tuštindamasi. Didesnė mioma gali užspausti mažojo dubens kraujagysles ir sukelti venų trombozę.

– Miomų gydymas asocijuojasi su gimdos pašalinimo operacija, kuri dažnai moteriai reiškia moteriškumo pabaigą. Gal todėl dalis moterų stengiasi atkentėti ir nesikreipia pagalbos į gydytojus?

– Pirmiausia norėčiau paraginti visas moteris reguliariai kasmet apsilankyti pas ginekologą. Geriausia būtų turėti nuolatinį gydytoją, kuriuo pacientė pasitikėtų, lengviau atsivertų, antra vertus, gydytojas matytų ligos eigą, tyrimų duomenis, greičiau pastebėtų netipinius pakitimus ir galėtų skirti efektyvų gydymą. Paprastai miomos nustatomos ginekologinės apžiūros metu, taip pat atliekant ultragarsinį gimdos tyrimą, išskirtiniais atvejais – tiriant magnetinio rezonanso tomografu. Dalis miomų moters organizme tūno tyliai, nesukeldamos jokių simptomų, dažniausiai jos paliekamos stebėti. Jeigu miomos didelės, sparčiai auga, kelia grėsmę moters sveikatai, vaisingumui arba smarkiai apsunkina moters socialinį gyvenimą, taikomas gydymas. Priklausomai nuo moters amžiaus, noro susilaukti vaikų, miomos dydžio, jų kiekio ir vietos, kur formuojasi, gali būti paskirtas medikamentinis gydymas, nechirurginė procedūra, kai užblokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės, arba operacija. Atliekamos kelių rūšių operacijos – histerektomijos arba miomektomijos. Histerektomijos metu pašalinama gimda, kartais ir kiaušidės. Miomektomija yra labiau organizmą tausojanti operacija, jos metu šalinamos tik miomos ir išsaugoma galimybė moteriai pastoti ateityje, bet ši operacija negarantuoja, kad laikui bėgant neužaugs naujų miomų. Chirurginės procedūros skiriamos tik tuomet, kai medikamentinis gydymas nėra veiksmingas, miomos didelės, o jų sukeliami simptomai kelia grėsmę moters sveikatai. Deja, gimdos pašalinimas neretai moteriai sukelia psichologinę įtampą, menkavertiškumo kompleksą, nes gimda mūsų sąmonėje yra moteriškumo simbolis.

– Miomoms gydyti skiriami hormoniniai vaistai dažnai turi gana stiprų šalutinį poveikį. Kaip žinoti, kada dar galima vartoti vaistus, o kada jau reikia operacijos?

– Labai svarbu, kad moterys nesiimtų savigydos, nepradėtų vartoti draugėms, kaimynėms skirtų vaistų. Gydymą turi skirti ir prižiūrėti profesionalus specialistas. Ligi šiol medikamentinis gydymas buvo skirtas miomų sukeliamiems simptomams slopinti. Hormoniniai kontraceptikai sumažina miomų sukeltą stiprų kraujavimą, bet negydo pačios ligos – miomos nesumažėja ir neišnyksta. Vartojant gonadotropinus atpalaiduojančių hormonų agonistus (GnRHa), miomos mažėja, jų sukeliami simptomai silpnėja. Šie medikamentai sumažina lytinių hormonų kiekį organizme, todėl moteriai pasireiškia klimakterinio periodo simptomai, kaip šalutinis poveikis – kaulų tankio sumažėjimas, todėl šio medikamento negalima vartoti ilgiau nei pusmetį. Deja, baigus kursą, miomos greitai atauga iki buvusio dydžio. Todėl iki 2012 m. taikytas medikamentinis gydymas taip pat nebuvo labai efektyvus ir dažnu atveju gimdos miomas reikėdavo šalinti chirurginiu būdu.

– Europos Sąjungoje 2012 m. užregistruotas vaistas selektyvusis progesterono receptorių moduliatorius ulipristalio acetatas jau įtrauktas į Lietuvos valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Ar jis skiriamas visoms moterims, kenčiančioms nuo miomų?

– Ulipristalio acetato klinikiniai rezultatai iš tiesų nuteikia labai pozityviai – vaistas efektyviai gydo gimdos miomas, jam nebūdingas šalutinis poveikis, kaip ligi šiol miomoms gydyti naudotiems hormoniniams vaistams. Tyrimai rodo, kad ulipristalio acetatas labai greitai, beveik per savaitę, sustabdo kraujavimą, padeda gydyti geležies stokos anemiją. Moterų savijauta ir gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja, dėl miomų kankinęs skausmas faktiškai dingsta. Po kelių gydymo kursų miomos sumažėja apie 60 proc., o nutraukus medikamento vartojimą, miomų tūris neatsistato, jų mažėjimas stebimas dar iki pusės metų. Iš pradžių šis vaistas buvo skirtas ikioperaciniam miomų gydymui, o 2015 m. jo apraše atsirado indikacija – ilgalaikis gimdos miomų gydymas. Dažnu atveju po 2–4 vaisto vartojimo kursų nebereikia ir operacijos.

Ulipristalio acetatas skiriamas vaisingo amžiaus moterims (nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės), kurioms diagnozuotos gimdos miomos su vidutiniais ir stipriai išreikštais simptomais. Kadangi vaistas yra naujas, jis kol kas brangus, todėl labai pagirtina, kad Lietuva neatsilieka nuo Vakarų Europos šalių ir kompensuoja moterų gydymą šiais pažangios technologijos, organizmą tausojančiais ir svarbiausia – efektyviais vaistais, – naujos kartos medikamentą pristatė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas, doc. M. Šilkūnas.

Gimdos mioma – kada reikia operuoti?

Straipsnio data: 2012 11 16

Gimdos mioma – tai gerybinis gimdos raumenų navikas. Statistika rodo, kad miomos dažniausiai formuojasi 30–50 m. moterims. Tačiau pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kada gana didelės miomos  randamos jaunoms, iki 25–30 metų, moterims. Jų atsiradimas siejamas su  lytinių hormonų veikla.

Kada operuoti?

Mioma – tai auglys, kurio vien buvimas nėra indikacija operaciniam gydymui.

Kartais gimdos miomos gali nesukelti jokių simptomų – tai pasitaiko iki 50 proc. atvejų. Jos retai supiktybėja, todėl laikomos nepiktybėjančiu naviku (augliu).

Operuojama, kai dėl miomos atsiranda simptomų, t. y. tam tikrų nepatogumų ar sveikatos sutrikimų.

Kaip jau minėta, miomos retai virsta piktybiniais navikais, o per menopauzę sumažėja ir kalcifikuojasi. Jei miomos dydis viršija 6 cm, ji gali pradėti spausti mažojo dubens organus ir venas, tapti venų stazės ir venų trombozės mažajame dubenyje bei kojose priežastimi. Laimė, tokie atvejai pasitaiko gana retai.

Labai svarbu, kurioje vietoje pradeda formuotis ir augti mioma. Jei ji auga į gimdos ertmę, net ir būdama maža gali sukelti gausų kraujavimą per mėnesines, tapti nevaisingumo priežastimi.

Įprastai dėl miomų nejaučiama skausmo. Susirūpinti  reikėtų, jei moteris gausiai kraujuoja, nes dėl to gali išsekti organizmas ir prasidėti anemija. Jei kraujavimo priežastis yra mioma, vienintelė efektyvi gydymo priemonė – operacija.

Gimdos miomų sukeliami simptomai:

• gausios mėnesinės,
• kraujavimas tarp menstruacijų,
• nevaisingumas,
• pilvo apimties padidėjimas,
• šlapinimosi sutrikimai (ypač dažnas šlapinimasis),
• skausmas pilvo apačioje, strėnų maudimas (šie simptomai retai būna dėl miomų).

Dar visai neseniai viena populiariausių ir dažniausių išeičių buvo chirurginis naviko pašalinimas kartu su gimda. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas akušeris-ginekologas, med. dr. Gediminas Mečėjus sako, kad „jei mioma tampa moters sveikatos problema, ją reikia šalinti, bet šalinti reikia TIK MIOMĄ! Ir pagrindinis akcentas: VISADA GALIMA PAŠALINTI TIK MIOMĄ, IŠSAUGANT GIMDĄ!!!“.

Kol mioma nekelia jokių rūpesčių ir neblogina gyvenimo kokybės, užtenka ją stebėti periodiškai atliekant tyrimus, apsilankant pas gydytoją akušerį-ginekologą kartą per metus. Tik tada, kai pradeda varginti simptomai ar mioma labai padidėja, reikalinga operacija.

Šiandien akušerijoje-ginekologijoje pasiekta labai daug, ypač tausojant ir saugant moters organizmą. Operacijos atliekamos per makštį ar minimalų pjūvį. Moterys labai greitai vėl tampa darbingos. Ir svarbiausia – tapo įmanoma išsaugoti gimdą ir moteriškumą.

Ginekologinių operacijų kainos.

Mūsų Centro operacinėse naudojama patikimiausių ir geriausia kokybe pasižyminčių gamintojų įranga bei instrumentai: Karl Storz (Vokietija) laparoskopiniai prietaisai ir instrumentai; Linvatec (JAV) atroskopiniai instrumentai; Datex Ohmeda (JAV) anestezijos aparatai; General Electric (JAV) monitoriai; Maquet (Vokietija) šildomi operaciniai stalai.

Palatose sukurta jauki aplinka ir tinkamas mikroklimatas, kurį užtikrina specialios patalpų vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo sistemos. Pacientų saugą, ypač operacijų metu, garantuoja ir automatinė dyzelinė elektros stotis, tiekianti elektros energiją sutrikus tiekimui mieste.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliekamos ne tik tradicinės atvirosios, bet ir tausojančios žmogaus organizmą endoskopinės, laparoskopinės ir artroskopinės (sąnarių) operacijos.

• Endoskopinės operacijos atliekamos pro natūralias organizmo angas (burną, makštį, tiesiąją žarną) įvedus optinį prietaisą su chirurginėmis manipuliacijos galimybėmis. Tai neskausmingas ambulatorinis gydymo būdas (pacientui nereikia gultis į ligoninę, nesutrikdomas darbingumas).
• Laparoskopinės operacijos nuo endoskopinių skiriasi tuo, kad jos atliekamos per nedideles angeles ar pjūvius, pro kuriuos iki operuotino organo įvedami laparoskopiniai instrumentai. Viename iš instrumentų yra įmontuota vaizdo kamera. Atlikdami operaciją chirurgai jos eigą stebi ekrane.
• Artroskopinės, sąnariams gydyti taikomos operacijos, kaip ir laparoskopinės, atliekamos pro dvi nedideles angeles. Naudojant optinius prietaisus, sąnariai apžiūrimi iš vidaus ir kartu atliekama operacija.

Laparoskopinių ir artroskopinių operacijų privalumai:

• Pacientas jau tą pačią ar kitą dieną gali grįžti į namus.
• Pacientas nejunta didelių skausmų, nes po operacijos lieka tik labai mažos žaizdelės, kurios maksimaliai apsaugotos nuo infekcijos.
• Rečiau atsiranda žaizdų komplikacijų.
• Laparoskopinių operacijų metu daug rečiau susiformuoja žarnų sąaugos.
• Chirurgai išvengia klaidų, nes operuojamos vietos vaizdas ekrane padidinamas kelis kartus, taigi aiškiau matyti, kaip atliekamas darbas.
• Reabilitacija yra greitesnė, randai lieka labai maži arba net visai nepastebimi.

Visi trys chirurginiai būdai – endoskopija, laparoskopija ir artroskopija – plačiai taikomi ir diagnostikoje, kai, esant tam tikrų ligų simptomams, organai tiesiogiai apžiūrimi optiniu prietaisu. Taip liga diagnozuojama tiksliai ir greitai.