2007 05 21

Ką žino vyrai apie savo sveikatą?

Urologinės ligos, vyro sveikata

Ka zino vyrai apie savo sveikata

Vyrų gyvenimo trukmė nuolat ilgėja. Dabar kiekvienas vidutinis keturiasdešimtmetis jau gali planuoti 35 ar dar daugiau ateities gyvenimo metų. Tačiau labai svarbu būti tikram, kad esate sveikas ir galėsite džiaugtis gyvenimu.

Kuo este vyresnis, tuo labiau didėja rimtų sveikatos problemų rizika, ypač jei turite blogų įpročių, tokių kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, netaisyklinga mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir kt.

Sutrinka širdies veikla, padidėja tikimybė susirgti prostatos vėžiu, cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis. Darosi sunkiau kontroliuoti savo emocinę būseną, nes atsiranda seksualinių problemų, krinta plaukai, auga svoris ir pan.

Daug rimtų sveikatos pažeidimų gali tęstis be žymių simptomų ir būti nenustatyti net 2 metus.

Tikrąją sveikatos būklę gali įvertinti tik medikai, remdamiesi tyrimų rezultatais. Periodiškai atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai gali padėti išvengti daugelio  minėtų problemų ar net išgelbėti gyvybę. Anksčiau nustačius sveikatos sutrikimą, jį daug lengviau ir paprasčiau išgydyti.

Medicinos diagnostikos centro laboratorijos vedėja gyd. Ina Šapranauskienė išvardija 9 svarbiausius laboratorinius tyrimus, kuriuos vyresni nei 40 metų vyrai turėtų atlikti kartą per metus.

1. Bendras kraujo tyrimas. Nuo jo reikėtų pradėti ligų profilaktikos programą.

Bendras kraujo tyrimas suteikia informacijos apie bendrą sveikatos būklę. Tyrimo metu išmatuojamas trombocitų, raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių skaičius, jų įvairovė, procentinis pasiskirstymas, koncentracija ir kokybė. Šis tyrimas leidžia nustatyti infekcijas, anemiją ir kitus sveikatos sutrikimus.

2. Biocheminiai tyrimai. Tiriant kraujo riebalus (trigliceridai, cholesterolis, didelio ir mažo tankio cholesterolis) gaunama informacija apie širdies ir kraujagyslių sistemą. Gliukozės kiekis kraujyje ypač svarbus nustatant cukrinį diabetą. Taip pat atliekami mineralų (kalcio, magnio, geležies), elektrolitų (natrio, kalio, chloro), kepenų ir inkstų (kepenų fermentų, šlapalo, kreatinino) funkcijos tyrimai.

3. Prostatos specifinis antigenas (PSA). Tai vienintelis žymuo, naudojamas ankstyvai vėžio diagnostikai. Vyresni vyrai turi tendenciją turėti didesnę PSA koncentraciją nei norma. Didesnę PSA koncentraciją taip pat turi vyrai, sergantys gerybine prostatos hiperplazija (išvešėjimu), prostatitais. Jei PSA koncentracija yra tarp 4 ir 10 ng/ml, rekomenduojama tirti laisvąjį prostatos specifinį antigeną (LPSA).

4. C reaktyvus baltymas (CRB). Aukštesnė nei norma CRB koncentracija paprastai parodo uždegiminį procesą. CRB tyrimas turi didelę profilaktinę reikšmę, nes gali parodyti miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų ligos ir staigios kardialinės mirties riziką sveikiems asmenims, kurie neturėjo širdies ligos istorijos, taip pat gali pranašauti ligos atsinaujinimą ligoniams, sergantiems ūmiu ar stabiliu koronarų sindromu.

5. Homocisteinas. Homocisteino padidėjimas kraujyje yra nepriklausomas koronarinės širdies ligos, smegenų ir periferinių kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Padidėjusi homocisteino koncentracija taip pat randama vidutinio amžiaus vyrų, sergančių tulžies pūslės akmenlige, kraujyje. Rekomenduojama šį tyrimą atlikti profilaktiškai asmenims, vyresniems negu 50 metų.

6. Glikozilintas HbA1c. Atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per  paskutinius 3 mėnesius ir yra savarankiškas rizikos veiksnys dėl širdies ligų asmenims, sergantiems ar nesergantiems diabetu. Glikozilinto hemoglobino normalus kiekis padėtų sergantiesiems diabetu išvengti didesnių komplikacijų.

7. DHEA SO4 (dehidroepiandrosterono sulfatas). Hormonas gaminamas antinksčiuose. Tiriamas antinksčių funkcijai įvertinti, taip pat, kai norima diagnozuoti antiksčių žievės navikus, antinksčių navikus.

8. Testosteronas. Gaminamas vyrų sėklidėse ir antinksčių liaukose. Testosterono koncentracijos pakitimai susiję su amžiumi. Laisva jo forma gali cirkuliuoti smegenyse ir paveikti nervų ląsteles. Laisvojo testosterono koncentracija gali būti naudojama įvertinti, ar pakanka bioaktyviojo testosterono, kuris apsaugo nuo pilvo suriebėjimo, depresijos, osteoporozės ir širdies ligų.

9. Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). TSH kontroliuoja skydliaukės hormonų sekreciją pačioje skydliaukėje. Kai jo koncentracija kraujyje yra mažiau už normą, tai rodo hipertirozę (padidėja skydliaukės aktyvumas), o kai reikšmės yra daugiau už normą, – hipotirozę (mažą skydliaukės aktyvumą). Asmenys, kuriems yra hipotirozė ir padidėjęs cholesterolis, turi didesnę riziką sirgti ateroskleroze.

Be išvardytų laboratorinių tyrimų, rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti, kokie papildomi tyrimai konkrečiai Jums būtų reikalingi. Rekomenduojama atlikti instrumentinius tyrimus: ramybės ir krūvio elektrokardiogramas, pasitikrinti akis.

Nesvarbu, kiek Jūs žinote apie savo sveikatą dabar. Visada yra galimybė sužinoti daugiau  reguliariai tikrinantis. 

Laiku diagnozavus, dauguma pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis susiduriate, gali būti įveiktos.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.