2021 03 05

Kolorektalinis vėžys – baugi liga, kurios galima išvengti laiku pasitikrinus

Virškinamojo trakto ligos

Storojo zarnyno vezys situacija baugina bet gali buti kontroliuojama

Remiantis statistikos duomenimis, kolorektalinis vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių. Nors žarnyno vėžys klastingas tuo, jog ilgą laiką nerodo jokių simptomų, yra žinoma, kad jo išsivystymui įtakos turi mūsų gyvenimo būdas, o laiku ėmęsi prevencinių veiksnių galime išvengti jo diagnozės. Apie tai, kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokie simptomai byloja, jog metas kreiptis į gydytoją, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo cento Gastroenterologijos ir endoskopijų centro vadovas gydytojas med. dr. Gintautas Radžiūnas.

Riziką didina nejudrus gyvenimo būdas

Storosios ir tiesiosios žarnos, arba kolorektinis, vėžys labiausiai paplitęs išsivysčiusiose, stabilios ekonomikos šalyse. Tokia kaina mokama už spartų technologijų vystymąsi, kai, gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės mažiau juda. Vadinasi, atsiranda didesnis pavojus nutukti. Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas – vieni svarbiausių storosios žarnos vėžio atsiradimo rizikos veiksnių.  

Lietuvoje storosios žarnos vėžys užima trečią vietą tarp onkologinių  ligų, o tarp mirčių nuo vėžio jis yra antras pagal dažnumą. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1400 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Nepaisant baugių skaičių, storosios žarnos vėžio diagnozė nereiškia mirties nuosprendžio. Kuo anksčiau nustatoma ši onkologinė liga, tuo didesni šansai ją įveikti. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvos stadijos, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta.

Priežastis galime kontroliuoti

Gydytojas Gintautas Radziunas

Med. dr. G. Radžiūnas įvardija pagrindinius storojo žarnyno vėžio rizikos veiksnius. Juos galima skirstyti į dvi grupes: tuos, kuriems žmogus pats gali daryti įtaką (mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinis aktyvumas), ir tuos, kuriems įtakos daryti negali: paveldimumas, amžius, rasė, buvę ar esantys žarnyno adenominiai polipai, uždegiminė žarnyno liga.

Maitinimosi įpročiai. Raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos), ypač paruoštos aukštoje temperatūroje, gyvulinės kilmės riebalų perteklius maiste, augalinės kilmės skaidulų turtingo maisto trūkumas – visa tai neigiamai veikia žarnyno būklę ir skatina jame vystytis patologinius procesus.

Žalingi įpročiai. Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu labai nualina organizmą. Jei žmogus jau turi polinkį sirgti onkologine liga, žalingi įpročiai gali išprovokuoti vėžį.

Paveldimumas – dar vienas rizikos veiksnys. Jei kam nors iš artimų giminaičių buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, reikia būtinai reguliariai profilaktiškai tikrintis, nes genetinis paveldimumas gerokai padidina piktybinių auglių susidarymo riziką.

Amžius. Dauguma storojo žarnyno vėžio atvejų diagnozuojama žmonėms, peržengusiems 50-mečio slenkstį, todėl pagyvenusiems reikia atidžiau stebėti savo žarnyno būklę.

Ligos dažnumo pikas fiksuojamas tarp vyresnio amžiaus žmonių

„Susirgti storosios žarnos vėžiu gali tiek vyrai, tiek moterys, o ligos eiga taip pat nepriklauso nuo lyties. Skirtumas tik tas, kad, priklausomai nuo lyties, ligai jautresnės skirtingos storojo žarnyno vietos“, – sako med. dr. G. Radžiūnas.

Liga gali prasidėti sulaukus bet kokio amžiaus, bet įprastai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas pacientams, vyresniems nei 50 metų. Dažnumo piką liga pasiekia tarp 60–75 metų pacientų.

Ilgą laiką nerodo simptomų

Storosios žarnos vėžys klastingas todėl, kad ankstyvosiose stadijose praktiškai nejuntamas. Nepaisant to, į kai kuriuos pojūčius reikėtų atkreipti dėmesį. Gydytojas G. Radžiūnas sako, kad nerimą keliantys signalai turėtų būti tuštinimosi įpročių pokyčiai: vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau negu kelias dienas, pilvo pūtimas, apgaulingas noras tuštintis, nevisiško pasituštinimo jausmas. Jei išmatose pasirodo kraujo, skaisčiai ar tamsiai raudono, būtina tirti žarnyną, nes kraujas gali būti ir piktybinio naviko ar priešvėžinės ligos požymis.

Kraujavimas iš tiesiosios žarnos – visada grėsmingas signalas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis yra padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui, būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems nei 50 metų, turintiems tokio pobūdžio nusiskundimų, reikėtų atlikti storojo žarnyno tyrimą – kolonoskopiją.

Storosios žarnos vėžiui progresuojant, būdingas bendras savijautos pablogėjimas: silpnumas, prastas apetitas, liesėjimas ir ilgalaikiai arba raižantys pilvo skausmai. Išsivysto anemija, pasireiškianti odos blyškumu, žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.

Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys ar dažniausia priešvėžinė liga adenominiai polipai dažnai nejuntami, todėl norint juos nustatyti, reikia dalyvauti ankstyvo storosios žarnos vėžio nustatymo programoje. Šios programos tikslas – sumažinti mirtingumą kuo anksčiau nustatant ikivėžines ligas ir storosios žarnos vėžį.

Programoje gali dalyvauti kiekvienas, sulaukęs 50 metų amžiaus. Norint pasitikrinti, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pirmiausia paskirtų slapto kraujavimo išmatose tyrimą. Šis tyrimas skiriamas profilaktiškai nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokius nors simptomus.

Jei tyrimo rezultatas teigiamas ir išmatose aptinkama kraujo, atliekamai tolesni tyrimai diagnozei patikslinti. Tokiu atveju žmogui rekomenduojama atlikti kolonoskopijos tyrimą, kurio metu storoji žarna specialiu prietaisu, endoskopu apžiūria iš vidaus.

Nėra pagrindo baimintis kolonoskopijos tyrimo

Gydytojas G. Radžiūnas pastebi, kad vis dar pasitaiko pacientų, kurie baiminasi atlikti kolonoskopiją. Dar nuo senų laikų mus pasiveja atgarsiai, esą tai itin nemalonus ir skausmingas tyrimas, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės linkę jį atidėlioti.

„Šiandien kolonoskopijos atliekamos taikant vadinamąją nejautrą. Tyrimo metu pacientas yra tarsi užmigdomas ir nejaučia ne tik skausmo, bet ir jokio diskomforto. Atlikus tyrimą, pacientas dar kurį laiką stebimas specialioje prabudimo palatoje ir pilnai atgavęs sąmonę išleidžiamas vykti į namus“, – paaiškina gydytojas.

Prieš kolonoskopijos procedūrą pacientams būtina atlikti šiuos tyrimus:

  • bendrąjį kraujo;
  • elektrokardiogramą (EKG) su įvertinimu;
  • gliukozės kiekio kraujyje tyrimą sergant cukriniu diabetu;
  • kitus tyrimus, jei juos skyrė gydantis gydytojas.
Dalintis
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams