2017 10 27

Sezoninis peršalimas – kaip atsilaikyti ir kaip pasveikti?

Gripas, peršalimas

news image 802

Šaltinis: lrytas.lt

Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes. Kaip apsaugoti save nuo susirgimo, o susirgus – greičiau pasveikti? Kodėl ne visuomet reikia skubėti gydytis antibiotikais ir kaip atgauti jėgas po ligos?

Virusiniai susirgimai

Virusinės infekcijos pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, sloga, gerklės, galvos skausmas, kosulys. Radikalaus gydymo esant šiems susirgimas nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.

Bukauskaite Lina„Jeigu temperatūra nėra pernelyg aukšta, sergantysis, pasitaręs su vaistininku, gali savarankiškai vartoti simptominius medikamentus, lengvinančius būklę. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir, žinoma, ilsėtis, jeigu yra galimybė, kelias dienas pabūti ramiai namuose. Visgi, jei žmogus turi sisteminį susirgimą, pavyzdžiui, jam buvo atlikta transplantacija, toks pacientas yra imlesnis bet kokioms infekcijoms ir kreiptis į medikus reikėtų pakankamai greitai“, – komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Gydytojos teigimu, 2/3 rudeninių susirgimų yra virusinės kilmės. Šie susirgimai nėra gydomi antibiotikais ir patiems jų savarankiškai vartoti nereikėtų. „Neracionalus antibiotikų vartojimas neduoda naudos bei ilgainiui skatina atsparumą jiems. Tik tuomet, kai infekcija labiau pažeidžia kvėpavimo takus, užsitęsia karščiavimas, kraujo rezultatai rodo uždegiminius rodiklius, prasideda komplikacijos – bakterinė infekcija – yra skiriamas gydymas antibiotikais“, – aiškina vidaus ligų gydytoja.

Antibiotikų vartojimo taisyklės

Jeigu liga užsitęsia ir visgi tenka vartoti antibiotikus, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles, skatinančias efektyvesnį sveikimą bei leidžiančias išvengti papildomų rūpesčių. 

„BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, geriant antibiotikus būtina vartoti daug skysčių, skatinančių toksinų, organizme susidarančių infekcijos metu, valymąsi: „Patariama gerti paprastą, gėlą vandenį. Paros norma suaugusiam žmogui – aštuonios stiklinės. Taip pat tinka įvairūs šilti skysčiai – arbatos, sriubos, sultiniai ir t. t.“

Taip pat svarbu antibiotikus vartoti reguliariai, pagal paskirtą grafiką. „Reikia nepamiršti, kad para turi 24 valandas. Jeigu antibiotikus reikia gerti du kartus paroje, vadinasi, kas 12 valandų. Gali tekti keltis anksti ryte arba gerti vėlai naktį – trumpo veikimo antibiotikai turi padengti visą parą. Jeigu kažkuris laikotarpis nepadengiamas, vystosi atsparūs bakterijų kamienai ir antibiotikų reikia vis daugiau“, – komentuoja vaistininkė.

Didžioji dalis antibiotikų vartojami po valgio praėjus 1 – 2 valandoms arba valgio metu. „Visgi yra antibiotikų grupės, kurias reikia griežtai gerti prieš valgį, nes maistas mažina jų veiksmingumą.  Dėl šios priežasties svarbu sekti gydytojo ir vaistininko nurodymus“, – pabrėžia I. Norkienė.  Pasireiškus virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, rekomenduojama naudoti probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas), kurios padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį.

Pravartu žinoti ir tai, kad kai kurių kitų, reguliariai vartojamų vaistų poveikis, vartojant antibiotikus, gali būti silpnesnis, pavyzdžiui, kontraceptikų, antiepilepsinių vaistų. „Taip pat nesiūloma gerti kompleksinių multivitaminų preparatų. Visgi pavieniai elementai, tokie kaip vitaminas D ar vitaminas C tinkami vartoti imuninės sistemos gerinimui“, – teigia „Benu“ vaistininkė.

Kaip „neatkristi“

Persirgus virusine ar bakterine infekcija, kurios gydymui skiriami antibiotikai, padidėja rizika „atkristi“, t. y. trumpuoju laikotarpiu susirgti ir vėl.

„Antibiotikai mūsų imuninę sistemą taip nuslopina, kad praėjus savaitei po ligos galime vėl susirgti virusine infekcija. Svarbu vengti užkrato šaltinių. Jeigu namuose yra sergantis šeimos narys, būtina dažnai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas“, – atkreipia dėmesį I. Norkienė.

Vaistininkės teigimu, svarbus yra teisingas paties sergančiojo elgesys: „Mūsų žmonės neretai nemoka čiaudėti ir kosėti. Pati savo vaikus nuo mažens mokau, kad čiaudėti reikia į alkūnę, kuria neatidarinėjame durų, neimame daiktų.“

Siekiant profilaktiškai apsisaugoti nuo gripinių susirgimų, rudenį patariama pasiskiepyti nuo gripo. Vidaus ligų gydytoja L. Bukauskaitė atkreipia dėmesį, jog gripas yra oro lašiniu būdu plintanti infekcija, pasiekianti net epidemijos lygį. Dirbant kolektyvuose, dieną praleidžiant kondicionuojamose patalpose, rizika susirgti gripu yra tikrai didelė. Net ir kaukė ar respiratorius 100 proc. neapsaugo nuo užsikrėtimo.

„Skiepytis ypač rekomenduojama žmonėms, kurių imunitetas yra silpnesnis, taip pat linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis. Gripas kasmet pasireiškia skirtingomis formomis: turime ir komplikacijų, ir, deja, mirčių. Be to, susirgęs gripu žmogus iškrenta iš savo gyvenimo tempo, tad geriau apsidrausti ir pasiskiepyti“, – įsitikinusi gydytoja.

 Skubioji pagalba

Pasitaiko atvejų, kada ir paprastas peršalimas gali tapti sunkia liga, ypač, kai pakyla aukšta kūno temperatūra. Visgi, L. Bukauskaitės teigimu, ypatingų sveikatos sutrikimų neturintiems suaugusiems žmonėms į priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreiptis dažniausiai nėra būtinybės.

„Žmonės dažnai išsigąsta kiek aukštesnės temperatūros, nors tai nėra gyvybei pavojinga indikacija. Jeigu ūmi savijauta apima po darbo dienos, galbūt buvo išgertas nepakankamas kiekis skysčių ir jų reikėtų suvartoti daugiau. Ligoninėje pacientui yra duodami tie patys antipiretikai (vaistai nuo karščiavimo), ir jeigu žmogus patiria dehidrataciją, skiriama lašinė infuzija. Tai nėra stebuklas, žmogus dažniausiai namuose gali padėti sau pats“, – atkreipia dėmesį vidaus ligų gydytoja.

Esant aukštai temperatūrai, suaugusiam žmogui gydytoja rekomenduoja išgerti 500 mlg paracetamolio, o jeigu temperatūra nekrenta – 1000 mlg. „Svarbu neviršyti paros dozių, kurios yra aprašytos anotacijoje. Žinoma, jeigu žmogus pats sau padėti negali, susirgimas yra rimtas, atvykus į skubios pagalbos skyrių, jam bus suteikta pagalba“, – reziumuoja L. Bukauskaitė.

Dalintis